gyvinis

gývinis, -ė adj. (1), gyvìnis (2) → gyvas 1: Jie gývinėm slasnom (su kuriomis gyvą sugauna) šeškus gaudo Rm. Ir žiurkes liuobam gaudyti su gyvìniais slastais Vvr. | prk.: Gyvìnė prekyba (kai mokama į rankas grynais pinigais) rš.